izcīņa
noun/ˈizt͡siːɲa/4. declension · feminine
Translation
contest, tournament
Definition
Attainment, acquisition through struggle; winning, gaining.
Latvian original
Sasniegšana, iegūšana ar cīņu; izcīnīšana.
Inflections
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| Nominative | izcīņa | izcīņas |
| Genitive | izcīņas | izcīņu |
| Dative | izcīņai | izcīņām |
| Accusative | izcīņu | izcīņas |
| Locative | izcīņā | izcīņās |
| Vocative | izcīņa / izcīņ | izcīņas |
Translations
- Русскийборьба, соревнование
- Українськаборотьба, змагання
- Lietuviųkova, varžybos