kaza
daiktavardis/kˈaza/4. linksniuotė · moteriškoji
Vertimas
ožka
Apibrėžimas
Porakanopių būrio gyvūnas (žemės ūkio arba laukinis), kuriam būdingos stiprios kojos, plati kakta, ragai.
Originalas latviškai
Pārnadžu kārtas (lauksaimniecības vai savvaļas) dzīvnieks, kam raksturīgas spēcīgas kājas, plata piere, ragi.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | kaza | kazas |
| Kilmininkas | kazas | kazu |
| Naudininkas | kazai | kazām |
| Galininkas | kazu | kazas |
| Vietininkas | kazā | kazās |
| Šauksmininkas | kaza | kazas |
Vertimai
- Englishgoat
- Русскийкоза
- Українськакоза