mirklis
lietvārds/mˈirklis/2. deklinācija · vīriešu
Skaidrojums
Ļoti īss laika sprīdis; acumirklis, moments.
Locījumi
| vsk. | dsk. | |
|---|---|---|
| Nominatīvs | mirklis | mirkļi |
| Ģenitīvs | mirkļa | mirkļu |
| Datīvs | mirklim | mirkļiem |
| Akuzatīvs | mirkli | mirkļus |
| Lokatīvs | mirklī | mirkļos |
| Vokatīvs | mirkli | mirkļi |
Tulkojumi
- Englishmoment, instant
- Русскиймиг, мгновение
- Українськамить, момент
- Lietuviųakimirka, mirksnis