muižnieks
daiktavardis/mˈuiʒnieks/1. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
dvarininkas, bajoras
Apibrėžimas
Žemvaldys, kuriam priklauso dvaras; asmuo, priklausantis bajorijai.
Originalas latviškai
Zemes īpašnieks, kam pieder muiža; persona, kas pieder pie muižniecības.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | muižnieks | muižnieki |
| Kilmininkas | muižnieka | muižnieku |
| Naudininkas | muižniekam | muižniekiem |
| Galininkas | muižnieku | muižniekus |
| Vietininkas | muižniekā | muižniekos |
| Šauksmininkas | muižniek | muižnieki |
Vertimai
- Englishnobleman, landlord, squire
- Русскийпомещик, дворянин
- Українськапоміщик, дворянин