panika
daiktavardis/pˈanika/4. linksniuotė · moteriškoji
Vertimas
panika
Apibrėžimas
Psichinė (emocinė) būsena, kuriai būdinga ypatinga, nenugalima baimė, jos sukeltas negebėjimas protingai svarstyti ir tikslingai veikti ir kurią sukelia stichinės nelaimės, ypatingi įvykiai.
Originalas latviškai
Psihisks (emocionāls) stāvoklis, kam raksturīgas ārkārtīgas, nepārvaramas bailes, to radīta nespēja saprātīgi apsvērt un mērķtiecīgi rīkoties un ko izraisa stihiskas nelaimes, ārkārtēji notikumi.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | panika | panikas |
| Kilmininkas | panikas | paniku |
| Naudininkas | panikai | panikām |
| Galininkas | paniku | panikas |
| Vietininkas | panikā | panikās |
| Šauksmininkas | panika / panik | panikas |
Vertimai
- Englishpanic
- Русскийпаника
- Українськапаніка