pircējs
noun/pˈirt͡seːjs/1. declension · masculine
Translation
buyer, customer
Definition
A person who buys (something).
Latvian original
Cilvēks, kas pērk (ko).
Inflections
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| Nominative | pircējs | pircēji |
| Genitive | pircēja | pircēju |
| Dative | pircējam | pircējiem |
| Accusative | pircēju | pircējus |
| Locative | pircējā | pircējos |
| Vocative | pircēj | pircēji |
Translations
- Русскийпокупатель
- Українськапокупець
- Lietuviųpirkėjas