priesteris
daiktavardis/prˈiesteris/2. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
kunigas
Apibrėžimas
Įšventintas dvasininkas krikščionybėje (paprastai katalikų, stačiatikių, anglikonų bažnyčioje), kuris atlieka ir veda religines apeigas.
Originalas latviškai
Iesvētīts garīdznieks kristietībā (parasti katoļu, pareizticīgo, anglikāņu baznīcā), kas izpilda un vada reliģiskos rituālus.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | priesteris | priesteri |
| Kilmininkas | priestera | priesteru |
| Naudininkas | priesterim | priesteriem |
| Galininkas | priesteri | priesterus |
| Vietininkas | priesterī | priesteros |
| Šauksmininkas | priesteri | priesteri |
Vertimai
- Englishpriest
- Русскийсвященник, жрец
- Українськасвященник, жрець