sencis
daiktavardis/sˈent͡sis/2. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
protėvis
Apibrėžimas
Žmogus, iš kurio kilęs giminės ar tautos atstovas; ankstesnių kartų narys.
Originalas latviškai
Cilvēks, no kura cēlies kāds dzimtas vai tautas pārstāvis; agrāko paaudžu loceklis.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | sencis | senči |
| Kilmininkas | senča | senču |
| Naudininkas | sencim | senčiem |
| Galininkas | senci | senčus |
| Vietininkas | sencī | senčos |
| Šauksmininkas | senci | senči |
Vertimai
- Englishancestor, forefather
- Русскийпредок
- Українськапредок