skaitīt
verb/skˈaitiːt/
Translation
to count
Definition
To name numbers in succession; to count.
Latvian original
Secīgi saukt skaitļus.
Inflections
Present
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1st person | skaitu | skaitām |
| 2nd person | skaiti | skaitāt |
| 3rd person | skaita | skaita |
Past
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1st person | skaitīju | skaitījām |
| 2nd person | skaitīji | skaitījāt |
| 3rd person | skaitīja | skaitīja |
Future
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1st person | skaitīšu | skaitīsim |
| 2nd person | skaitīsi | skaitīsiet / skaitīsit |
| 3rd person | skaitīs | skaitīs |
- Infinitiveskaitīt
- Imperativeskaiti
- Imperativeskaitiet
Translations
- Русскийсчитать
- Українськарахувати, лічити
- Lietuviųskaičiuoti