smaka
daiktavardis/smˈaka/4. linksniuotė · moteriškoji
Vertimas
kvapas, smarvė
Apibrėžimas
Cheminė medžiagos savybė, kurią suvokia uoslės analizatoriai ir kuri paprastai sukelia nemalonų dirginimą; atitinkamas uoslės pojūtis.
Originalas latviškai
Vielas ķīmiskā īpašība, ko uztver ar ožas analizatoriem un kas parasti izraisa nepatīkamu kairinājumu; attiecīgā ožas sajūta.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | smaka | smakas |
| Kilmininkas | smakas | smaku |
| Naudininkas | smakai | smakām |
| Galininkas | smaku | smakas |
| Vietininkas | smakā | smakās |
| Šauksmininkas | smaka | smakas |
Vertimai
- Englishsmell, odor, stench
- Русскийзапах, вонь
- Українськазапах, сморід