bēglis
daiktavardis/bˈeːɡlis/2. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
pabėgėlis
Apibrėžimas
Žmogus, palikęs savo gyvenamąją vietą, kad išsigelbėtų (paprastai nuo karo veiksmų, gaivalinės nelaimės, epidemijos).
Originalas latviškai
Cilvēks, kas atstājis savu dzīvesvietu, lai glābtos (parasti no kara darbības, dabas katastrofas, epidēmijas).
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | bēglis | bēgļi |
| Kilmininkas | bēgļa | bēgļu |
| Naudininkas | bēglim | bēgļiem |
| Galininkas | bēgli | bēgļus |
| Vietininkas | bēglī | bēgļos |
| Šauksmininkas | bēgli | bēgļi |
Vertimai
- Englishrefugee
- Русскийбеженец
- Українськабіженець