inspektors
daiktavardis/ˈinspektoːrs/1. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
inspektorius
Apibrėžimas
Darbuotojas, pareigūnas, kuris prižiūri, tikrina, kontroliuoja kokių nors taisyklių vykdymą.
Originalas latviškai
Darbinieks, amatpersona, kas uzrauga, pārlūko, kontrolē kādu noteikumu izpildi.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | inspektors | inspektori |
| Kilmininkas | inspektora | inspektoru |
| Naudininkas | inspektoram | inspektoriem |
| Galininkas | inspektoru | inspektorus |
| Vietininkas | inspektorā | inspektoros |
| Šauksmininkas | inspektor | inspektori |
Vertimai
- Englishinspector
- Русскийинспектор
- Українськаінспектор