laime
daiktavardis/lˈaime/5. linksniuotė · moteriškoji
Vertimas
laimė
Apibrėžimas
Psichinė (emocinė) būsena, kurią sukelia darna tarp žmogaus norų, tikslų, veiklos ir tikrovės, veiklos rezultato.
Originalas latviškai
Psihisks (emocionāls) stāvoklis, ko izraisa saskaņa starp cilvēka vēlēšanos, mērķiem, darbību un īstenību, darbības rezultātu.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | laime | laimes |
| Kilmininkas | laimes | laimju |
| Naudininkas | laimei | laimēm |
| Galininkas | laimi | laimes |
| Vietininkas | laimē | laimēs |
| Šauksmininkas | laime | laimes |
Vertimai
- Englishhappiness, luck
- Русскийсчастье, удача
- Українськащастя, удача