pilnvara
daiktavardis/pˈillnʋara/4. linksniuotė · moteriškoji
Vertimas
įgaliojimas
Apibrėžimas
Oficialiai patvirtintos (atskiro asmens, organizacijos ir pan.) teisės (ką nors daryti); dokumentas, patvirtinantis tokias teises; įgaliojimas.
Originalas latviškai
Oficiāli apstiprinātas (atsevišķas personas, organizācijas u. tml.) tiesības (ko darīt); dokuments, kas apliecina šādas tiesības.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | pilnvara | pilnvaras |
| Kilmininkas | pilnvaras | pilnvaru |
| Naudininkas | pilnvarai | pilnvarām |
| Galininkas | pilnvaru | pilnvaras |
| Vietininkas | pilnvarā | pilnvarās |
| Šauksmininkas | pilnvara / pilnvar | pilnvaras |
Vertimai
- Englishpower of attorney, authority, mandate
- Русскийполномочие, доверенность
- Українськаповноваження, довіреність