tuvinieks
daiktavardis/tˈuʋinieks/1. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
artimasis, giminaitis
Apibrėžimas
Šeimos narys kitų šios šeimos narių atžvilgiu; artimasis, taip pat giminaitis.
Originalas latviškai
Ģimenes loceklis attiecībā pret citiem šīs ģimenes locekļiem; piederīgais, arī radinieks.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | tuvinieks | tuvinieki |
| Kilmininkas | tuvinieka | tuvinieku |
| Naudininkas | tuviniekam | tuviniekiem |
| Galininkas | tuvinieku | tuviniekus |
| Vietininkas | tuviniekā | tuviniekos |
| Šauksmininkas | tuviniek | tuvinieki |
Vertimai
- Englishrelative, kin
- Русскийродственник, близкий
- Українськародич, близький