tuvinieks
lietvārds/tˈuʋinieks/1. deklinācija · vīriešu
Skaidrojums
Ģimenes loceklis attiecībā pret citiem šīs ģimenes locekļiem; piederīgais, arī radinieks.
Locījumi
| vsk. | dsk. | |
|---|---|---|
| Nominatīvs | tuvinieks | tuvinieki |
| Ģenitīvs | tuvinieka | tuvinieku |
| Datīvs | tuviniekam | tuviniekiem |
| Akuzatīvs | tuvinieku | tuviniekus |
| Lokatīvs | tuviniekā | tuviniekos |
| Vokatīvs | tuviniek | tuvinieki |
Tulkojumi
- Englishrelative, kin
- Русскийродственник, близкий
- Українськародич, близький
- Lietuviųartimasis, giminaitis