liecinieks
daiktavardis/lˈiet͡sinieks/1. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
liudytojas
Apibrėžimas
Asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka pakviestas liudyti tyrime, teisme.
Originalas latviškai
Persona, kas likumā noteiktā kārtībā aicināta liecināt izmeklēšanā, tiesā.
Formos
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| Vardininkas | liecinieks | liecinieki |
| Kilmininkas | liecinieka | liecinieku |
| Naudininkas | lieciniekam | lieciniekiem |
| Galininkas | liecinieku | lieciniekus |
| Vietininkas | lieciniekā | lieciniekos |
| Šauksmininkas | lieciniek | liecinieki |
Vertimai
- Englishwitness
- Русскийсвидетель
- Українськасвідок